Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija

 Vokiečių kalbos dienos 2020 m.

  2020 metų Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip öko?“ renginiai visoje Lietuvoje vyko spalio 19-25 dienomis. Pagrindiniai akcentai - tvarumas, ekologiškumas ir kūrybingumas. Mūsų gimnazijoje vokiečių kalbos pamokose irgi buvo minimos vokiečių kalbos dienos. Mokiniai dainavo vokiečių kalbos dienų himną, kurį sukūrė ir atliko „Skamp“ grupė, nagrinėjo tvarumo temą, žaidė žaidimus, atsakinėjo į viktorinų klausimus. Buvo ir dovanėlių, kuriose džiovinti vaisiai, vaistažolės, prieskoniai.

Atvira biologijos pamoka „Aplinkos veiksnių įtakos medžių lapų ilgiui tyrimas“

   Spalio 16 dieną Jurbarko dvaro parke vyko atvira biologijos pamoka – praktikumas „Aplinkos veiksnių įtakos medžių lapų ilgiui tyrimas“. Pamokos dalyviai - Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos ir Viešvilės pagrindinės mokyklos dešimtokai. Pamoką vedė biologijos mokytojos Janina Ašutaitytė ir Vaida Jakaitytė. Šios pamokos tikslas – mokinių gebėjimų ugdymas, pasitelkiant patirtinio mokymo ir mokslinio tyrimo metodus. Naudodamiesi parengtu praktikos darbo aprašu ir dirbdami grupėse, mokiniai turėjo nustatyti, kaip varijuoja medžių lapų ilgis priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Skaitykite Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos laikraščio „Spindulys“ naują numerį.

Vaizdo konferencija su mokslininke Urte Neniškyte „Besimokančios smegenys“

  Spalio 6 dieną tiesiogiai internetu buvo transliuojama dviejų valandų vaizdo konferencija su VU Gamtos mokslų centro neuromokslininke, Kembridžo universiteto biochemijos mokslų daktare Urte Neniškyte. Mokslininkė  apžvelgė savo karjeros kelią, atliekamus tyrimus bei jų kontekstą VU Gyvybės mokslų centre. Jos moksliniai darbai susiję su neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Mokslininkė tyrinėjo Alzheimerio ligos ląstelinius mechanizmus ir yra pirmųjų straipsnių apie fagocitozės proceso vaidmenį ląstelių žūtyje bendraautorė. Viena iš jos mokslinių ambicijų – suprasti mechanizmus, kurie lemia sunkias ligas, tokias kaip autizmo spektro sutrikimas ar šizofrenija, o tada kelti klausimą, kaip jų išvengti ar jas išgydyti. Urtės Neniškytės vadovaujama darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kai smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti tinkamai smegenų struktūrai fizine ir funkcine prasme. Visiems buvo įdomu išgirsti, kad autizmo spektro sutrikimo atveju atsiranda pernelyg didelis jungčių skaičius tarp neuronų arba per mažas jungčių šalinamas tarp nervinių ląstelių. Šizofrenijos atveju, atvirkščiai, vyksta per daug intensyvus jungčių šalinimas tarp neuronų.